1858 m. pagrindinėse Londono (Anglija) gatvėse buvo sumontuoti mechaniniai veržliarakčio{1}}tipo šviesoforai, naudojantys raudonas ir mėlynas dujas kaip šviesos šaltinį, kad būtų galima nukreipti arklio traukiamus vežimus. Tai buvo pirmieji pasaulyje šviesoforai. 1868 m. britų mechanikos inžinierius Johnas Neuteris aikštėje priešais Vestminsterio rūmus Londone įrengė pirmąjį pasaulyje dujomis{6}}varomą šviesoforą. Jį sudarė besisukantys kvadratiniai stikliniai žibintai su raudona ir žalia šviesomis; raudona reiškė „stop“, o žalia – „atsargiai“. 23-iąją veikimo dieną dujų lempa staiga sprogo, žuvo budėjęs policininkas, o vėliau buvo nutrauktas.
1914 metais JAV pasirodė elektra valdomi šviesoforai. Šiuos žibintus sudarė apskriti raudoni, žali ir geltoni projektoriai ir jie buvo sumontuoti bokšte Penktojoje alėjoje Niujorke. Raudona šviesa reiškė „stop“, o žalia – „eik“.
1918 metais atsirado reguliuojami šviesoforai ir infraraudonųjų spindulių šviesoforai. Šviesoforai su valdikliais būna dviejų tipų: vieni naudoja po žeme įrengtus slėgio jutiklius, įjungiančius šviesą žaliai priartėjus transporto priemonei; kitas naudoja garsiakalbį, kad įjungtų šviesą ir įjungtų žalią šviesą, kai vairuotojas pasigirsta garsiniu signalu degant raudonai šviesai. Infraraudonųjų spindulių šviesoforai aptinka pėsčiuosius, lipančius ant slėgiui{3}}jautrių paviršių, pratęsdami raudonos šviesos degimo laiką, kad būtų uždelstas eismas ir išvengta nelaimingų atsitikimų.
Šviesoforai leido efektyviai kontroliuoti eismą, žymiai pagerino eismo srautą, pralaidumą kelyje ir sumažino avarijų skaičių. 1968 metais Jungtinių Tautų konvencija dėl kelių eismo ir kelio ženklų bei signalų apibrėžė įvairių šviesoforų reikšmes. Žalia šviesa yra signalas, kad eik; transporto priemonės, važiuojančios priešais žalią šviesą, gali važiuoti tiesiai, pasukti į kairę arba į dešinę, nebent kitas ženklas draudžia tą posūkį. Transporto priemonės, sukančios į kairę arba į dešinę, turi pasiduoti sankryžoje teisėtai važiuojančioms transporto priemonėms ir pėsčiųjų perėjoms. Raudona šviesa yra sustojimo signalas; transporto priemonės, važiuojančios priešais raudoną šviesą, sankryžoje turi sustoti už stop linijos. Geltona lemputė yra įspėjamasis signalas; transporto priemonės, važiuojančios priešais geltoną šviesą, neturi kirsti stop linijos, tačiau gali įvažiuoti į sankryžą, jeigu yra labai arti stop linijos ir negali saugiai sustoti. Vėliau ši taisyklė tapo visuotinai priimta visame pasaulyje.
